Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA NORVEGIJOS KARALYSTĖJE

Adresas: Dronningens gate 3, 0152 Oslo, NORWAY / Correspondence: PO Box 4028 AMB, 0244 Oslo

plačiau »

Tel. +47 221 292 00; +370 706 539 89 (skambinant iš Lietuvos)
Faksas +47 221 292 01
El. paštas

Pilietybė

Sukurta 2014.07.31 / Atnaujinta 2018.02.01 16:31

Lietuvos Respublikos pilietybė – asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos Respublika, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę

Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, t. y. asmenys:

  •  kurie Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami (1 punktas);
  •  kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., taip pat yra jų palikuonys (2 ir 4  punktai);
  • kurie išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., taip pat yra jų palikuonys (3 ir 4 punktai);
  •  kurie, sudarydami santuoką su kitos valstybės piliečiu, dėl to savaime (ipso facto) įgijo kitos valstybės pilietybę (5 punktas);
  • kuriems nėra sukakę 21 metai, jeigu juos, Lietuvos Respublikos piliečius, iki kol jiems sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jie įgijo kitos valstybės pilietybę (7 punktas);
  •  kurie išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei (9 punktas).

Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę, per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu apie tai pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai (Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba teritorinei policijos įstaigai pagal asmens gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje) arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Lietuvos Respublikos pilietis, Pilietybės įstatymo 411 straipsnyje nustatyta tvarka pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.

Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir neveiksnių asmenų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę klausimas nagrinėjamas pagal jų atstovų pateiktą pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.

Pranešime Lietuvos Respublikos pilietis nurodo, kada ir kokios valstybės pilietybę įgijo, taip pat ar yra (nėra) Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ar 9 punkte nurodytų sąlygų, pagal kurias asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Prie pranešimo pridedama:

  1. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento kopija;
  2. dokumentas, patvirtinantis kitos valstybės pilietybės įgijimą, ar jo kopija;
  3. dokumentai, patvirtinantys Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ar 9 punktuose nurodytas sąlygas, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Tais atvejais, kai pranešimas siunčiamas registruotu paštu arba per pasiuntinį, pranešimą pasirašiusio Lietuvos Respublikos piliečio parašas ir prie šio pranešimo pridedamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro.

Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip, bei išversti į lietuvių kalbą.

Lietuvos Respublikos pilietybės principai:

Lietuvos Respublikos pilietybė yra grindžiama Lietuvos Respublikos ir jos pilietybės tęstinumu.

Kiekvienas lietuvis turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, kuri įgyvendinama Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos pilietybė yra lygi neatsižvelgiant į jos įgijimo pagrindą.

Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Pilietybės įstatyme numatytus atskirus atvejus.

Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.

Lietuvos Respublikos pilietis, sudaręs santuoką su kitos valstybės piliečiu, ją nutraukęs, taip pat pasikeitus jo sutuoktinio pilietybei, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.

Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, išskyrus Pilietybės įstatyme nustatytus atvejus.

Iš Lietuvos Respublikos piliečio pilietybė negali būti atimta. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama tik Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.

 Vaiko, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, pilietybė nesikeičia pasikeitus jo tėvų ar vieno iš tėvų pilietybei.

Lietuvos Respublikos piliečių teisinis statusas:

Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas teises, laisves ir pareigas, kurias nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, vykdyti juose nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

Lietuvos valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.

Lietuvos Respublikos pilietis negali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Lietuvos Respublikos pilietis negali būti išduotas kitai valstybei, išskyrus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytus atvejus.

 

Daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikos pilietybę rasite Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.

Naujienlaiškio prenumerata