Tėvai ir vaikai užsienyje

Sukurta 2014.08.05 / Atnaujinta 2021.01.29 15:15

Pateikiame Jūsų žiniai informaciją apie teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų teisinę padėtį užsienyje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimas Nr.414 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos aprašo patvirtinimo“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4B92D0CB48A9 (Žin., 2007, Nr.49-1895). Šios Tvarkos aprašas įsigaliojo nuo 2007 m. birželio 1 d. ir reglamentuoja vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarką, kai vaikas vyksta į užsienį su vienu iš tėvų, su globėju, vienas ar su kelionių organizatoriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos Tvarkos apraše nurodoma, jog vaikui, išvykstančiam su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas (tėvai turėtų susitarti tarpusavyje dėl vaiko vykimo į užsienį). Vaikui vykstant į užsienį vienam ar su jį lydinčiu asmeniu, turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų ar globėjo rašytinis sutikimas.

Užsienio valstybėse likusių be tėvų globos vaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1655 (Žin., 2004, Nr. 186-6929) https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.6367E1DA37C4/asr. Šios taisyklės reglamentuoja sprendimo dėl užsienio valstybėje be tėvų globos likusio vaiko parvežimo į Lietuvos Respubliką priėmimo, parvežimo išlaidų dengimo ir vaiko lydėjimo tvarką.

1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Šią Konvenciją yra pasirašiusios beveik visos valstybės, išskyrus Somalį ir JAV. Lietuvos Respublikos piliečiams būtų naudinga žinoti pagrindines Konvencijos nuostatas, t.y. kokias teises vaikams garantuoja kiekviena valstybė narė.

1961 m. Konvencija dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje (Žin., 2001, Nr. 75-2640). Susitariančių valstybių tarpusavio santykiams 1996 m. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje pakeičia šią konvenciją. Santykiams tarp ES valstybių narių Tarybos reglamentas (EB) 2201/2003 pakeičia šią Konvenciją tiek, kiek ji susijusi su bylomis, kurioms taikomas reglamentas.

1996 m. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (Žin., 2003, Nr. 9(1)-4125). Šios Konvencijos tikslai yra nustatyti: 1) valstybę, kurios institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių apsaugoti vaiko asmenį ir turtą, 2) nustatyti kokią teisę turi taikyti tokios institucijos vykdydamos savo jurisdikciją, 3) nustatyti tėvų pareigoms taikytiną teisę, 4) užtikrinti tokių apsaugos priemonių pripažinimą ir vykdymą visose Susitariančiose valstybėse. Ši Konvencija yra ypač naudinga sprendžiant tėvų ginčus dėl globos ir bendravimo teisių, įkurdinant vaiką kitoje valstybėje.

1980 m. Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (Žin., 2002, Nr. 51-1932). Šios Konvencijos tikslas – užtikrinti, kad neteisėtai į užsienio valstybę išvežti ar laikomi vaikai būtų greitai grąžinti į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę bei garantuoti, kad globos teisės ir teisė matytis su vaiku būtų gerbiamos visose valstybėse.

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Šio reglamento tikslas – sukurti vieną bendrą ES valstybėms narėms teisinį dokumentą sprendžiant santuokos nutraukimo ir su tėvų pareigomis susijusias bylas. Reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu.

Informacija apie tarptautinius susitarimus vaiko teisių apsaugos srityje

Neteisėtas vaiko išvežimas į užsienį

Neteisėto vaiko išvežimo į užsienio valstybes atvejais taikomi 6 ir 7 punkte paminėti teisės aktai. Tarptautinis vaiko grobimas pagal Hagos konvenciją yra tada, kai:

  • Vaikas yra iki 16 metų amžiaus;
  • Vaikas prieš neteisėtą išvežimą ar laikymą gyveno Lietuvoje arba kitoje valstybėje, kuri yra prisijungusi prie Hagos konvencijos;
  • Vaikas išvežtas ar laikomas užsienio valstybėje be sutikimo asmens, kuriam yra suteiktos globos teisės ar kuris įgyvendina tėvų valdžią vaiko atžvilgiu.

Bet kuris asmuo, įstaiga ar kita organizacija, teigianti, kad vaikas be sutikimo buvo išvežtas iš Lietuvos arba pažeidžiant globos teises yra laikomas užsienio valstybėje, gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba į bet kurios kitos valstybės centrinę įstaigą (konsuliniai pareigūnai turi susižinoti savo rezidavimo šalyje esančios tokios įstaigos koordinates ir reikalui esant informuoti apie tai Lietuvos Respublikos piliečius) dėl pagalbos užtikrinti vaiko grąžinimą. Prašymą dėl vaiko grąžinimo galima pateikti ir tiesiogiai teismui tos valstybės, kurioje yra vaikas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikimas prašymų formas galima rasti Tarnybos interneto svetainėje. Prašymai ir pridedami dokumentai turi būti parengti lietuvių ir/arba anglų kalba arba originalo kalba, pridedant vertimą į lietuvių arba anglų kalbą.

Jei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi prašymą, turi pagrindo manyti, kad vaikas yra užsienio valstybėje, ji perduoda prašymą tos šalies centrinei įstaigai. Tai reiškia, kad prašymus dėl vaiko grąžinimo nagrinėja tos šalies, kurioje yra vaikas, centrinė įstaiga. Norvegijos centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos "Barnevernet" kontaktus galima rasti čia: https://bufdir.no/en/English_start_page/The_Norwegian_Child_Welfare_Services/

Atkreipiame dėmesį, kad 2016 m.  Norvegija prisijungė prie 1996 metų tarptautinės "Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje". Daugiau informacijos: https://www.regjeringen.no/en/aktuelt/norway-ratifies-the-1996-hague-child-protection-convention/id2478072/

Centrinės įstaigos uždavinys – imtis arba pasirūpinti, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių dėl vaiko savanoriško grąžinimo. Jeigu nepavyksta užtikrinti savanoriško vaiko grąžinimo, asmuo, įstaiga ar kita organizacija, teigianti, kad vaikas yra išvežtas ar laikomas pažeidžiant globos teises, gali kreiptis į valstybės kurioje yra vaikas, teismą dėl vaiko grąžinimo.

Vaikui išvykus gyventi į užsienio valstybę, asmuo, kuriam nėra veiksmingai įgyvendinama ar užtikrinama teisė matytis su vaiku, gali pateikti prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugo ir įvaikinimo tarnybai dėl bendravimo teisių užtikrinimo. Prašymų formas galima rasti Tarnybos interneto svetainėje https://vaikoteises.lt/. Prašymai ir pridedami dokumentai turi būti parengti lietuvių ir/arba anglų kalba arba originalo kalba, pridedant vertimą į lietuvių arba anglų kalbą.

Centrinės įstaigos ir kitos valstybinės institucijos nenustato jokių mokesčių, susijusių su pagal Hagos konvenciją teikiamais prašymais.

Lietuvos Respublika, ratifikuodama Hagos konvenciją, padarė išlygą, jog neįsipareigoja padengti teismo proceso arba advokatų ar patarėjų dalyvavimo išlaidų, išskyrus tuos atvejus, kai tokios išlaidos gali būti padengtos iš Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos ir konsultacijų sistemai skirtų lėšų.

Siekiant atgrasinti tėvus nuo vaikų grobimo, 7 punkte paminėtas Reglamentas užtikrina, kad valstybės, kurioje vaikas iki pagrobimo turėjo gyvenamąją vietą, teismai išliks teismingi priimti sprendimą dėl globos teisių. Valstybės, kurioje yra vaikas, institucijos spręs tik dėl vaiko grąžinimo į valstybę, kur yra jo gyvenamoji vieta.

Informacija apie vaikų teises Norvegijoje (anglų k.)

Vaiko laikinas išvykimas į užsienį

Vaiko asmens dokumentai, patvirtinantys vaiko asmens tapatybę bei pilietybę ir skirti vykti į užsienio valstybes, yra Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė (gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai, vykstantiems į Norvegiją rekomenduojame turėti Lietuvos Respublikos pasą, nes daugeliui administracinių paslaugų atlikti, yra reikalaujama pateikti pasą).

Atkreipiame dėmesį, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas ar kelionės dokumentas, vykstant į užsienį.

SVARBU:   

Vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2 metus - vaikų amžiaus grupei iki penkerių metų, 5 metus - vaikų amžiaus grupei iki šešiolikos metų), todėl rekomenduojame ruošiantis kelionei atkreipti dėmesį į vaiko paso galiojimo laiką.

Šengeno erdvė

Į Šengeno erdvei priklausančias valstybes nepilnametis gali išvykti vienas, t.y. nelydimas tėvų arba vieno iš tėvų. Jam būtina turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę.

Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės:

  • 22 ES narės: Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija, Lietuva, Latvija, Čekija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Vengrija, Slovėnija;
  • 4 ne ES valstybės: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.

SVARBU:  

Skirtingi vežėjai (aviakompanijos, keltų linijos) gali taikyti savo taisykles dėl nepilnamečių keliavimo. Rekomenduojame prieš keliaujant pasidomėti konkretaus vežėjo taisyklėmis.

Vaikų išvykimas į valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei

Vaikų laikiną išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo

Ši tvarka nėra taikoma, jei nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota užsienio valstybėje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatos.

Vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, su bent vienu iš tėvų, kito rašytinio sutikimo nereikia. Tėvai turi susitarti tarpusavyje dėl vaiko vykimo į užsienio valstybę.

Jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, Lietuvos Respublikos pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti vaiko gimimo liudijimą.

Vaikui į užsienio valstybę vykstant vienam ar su lydinčiu asmeniu, reikalingas bent vieno iš tėvų rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas.

Vykstant vaikų grupėms į organizuotas keliones ar su sporto, meno, mokslo kolektyvais, kelionės organizatorius sudaro išvykstančių vaikų ir lydinčių asmenų sąrašą, kurį pateikia Lietuvos Respublikos pasienio punkto pareigūnams. Vaiko duomenys į sąrašą įtraukiami gavus bent vieno iš vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo) rašytinį notariškai patvirtintą sutikimą.

Naujienlaiškio prenumerata