Konsulinė pagalba

Ką daryti nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju?

Įvykus nelaimingam atsitikimui, kurio metu susižalojote arba susirgote kelionėje, nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

Jei nežinote, kaip elgtis patyrus traumą, susirgus arba patekus į ligoninę ilgesniam laikui užsienyje, skambinkite draudimo liudijime arba jo prieduose nurodytais telefonų numeriais Jūsų draudimo bendrovės asistavimo kompanijai arba tiesiogiai draudimo bendrovei.

Nuvykę į gydymo įstaigą, pateikite galiojantį draudimo liudijimą arba Europos sveikatos draudimo kortelę. Pateikus galiojantį draudimo liudijimą, gydymo įstaiga susisieks su draudimo bendrove.

Jei turite galimybę, sąskaitą už suteiktą medicinos pagalbą galite apmokėti patys. Grįžę į Lietuvą, turite teisę kreiptis į Jus apdraudusią draudimo bendrovę dėl patirtų išlaidų kompensavimo. Verta pastebėti, jog išlaidos Jums bus grąžinamos tik pateikus gydymo įstaigos dokumentus, patvirtinančius kreipimosi ir mokėjimo faktą.

Ką daryti, jei tapote nusikaltimo auka?

Jeigu užsienyje Jus apvogė ar apiplėšė, prieš Jus ar Jūsų artimuosius buvo panaudotas smurtas, nedelsdami apie tai informuokite artimiausią teisėsaugos (policijos) įstaigą. Jeigu vagystės ar plėšimo metu praradote savo dokumentus, kreipkitės į artimiausią Lietuvos atstovybę, o jei tokios šalyje nėra, į bet kurios Europos Sąjungos valstybės ambasadą.

Daugiau informacijos nelaimės atveju: Konsulinė pagalba | URM

Ką daryti mirties atveju?

Leidimo žmogaus palaikus parvežti į Lietuvą išdavimas

Užsienio valstybėje mirusio (žuvusio) Lietuvos Respublikos piliečio palaikai į Lietuvą gali būti vežami karste arba urnoje pagal toje valstybėje nustatytą tvarką. Karste palaikai vežami turint Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos (toliau - Atstovybė) išduotą Leidimą žmogaus palaikus parvežti į Lietuvą.

Atstovybės išduoto Leidimo žmogaus palaikus parvežti į Lietuvą nereikia, jeigu pilietis mirė vienoje iš valstybių, prisijungusių prie Europos Tarybos 1973 m. spalio 26 d. Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo (toliau - Susitarimas). Šio Susitarimo pagrindu kompetentingos užsienio valstybės, kurioje mirė Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkamos institucijos išduoda specialų laissez-passer dokumentą, leidžiantį pervežti žmogaus palaikus be jokių papildomų leidimų. Tokiu atveju nei paskirties valstybė (Lietuva), nei tranzitinės valstybės, jeigu jos yra prisijungusios prie šio Susitarimo, nereikalauja jokių papildomų duomenų.

Svarbu: Vežant žmogaus palaikus urnoje, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos leidimo nereikia.

Palaikų parvežimas

Jeigu užsienio valstybėje miręs (žuvęs) Lietuvos Respublikos pilietis buvo apsidraudęs gyvybės draudimu ir į draudimo sutartį yra įtrauktas repatriacijos draudimas, jo palaikų parvežimu į Lietuvą pasirūpina draudimo kompanija, kuri ir sutvarko visus nustatytus palaikų parvežimo formalumus bei parengia reikiamus dokumentus. Į draudimo kompaniją būtina kreiptis kuo greičiau, tik paaiškėjus mirties faktui.

Jeigu užsienyje miręs (žuvęs) Lietuvos Respublikos pilietis nebuvo apsidraudęs, jo palaikų parvežimu ir visų su tuo susijusių paslaugų apmokėjimu turi pasirūpinti mirusiojo artimieji patys arba kreipdamiesi į pasirinktą laidojimo paslaugų bendrovę bei sudarydami su ja sutartį dėl palaikų parvežimo, įgaliodami bendrovę atsiimti palaikus ir dokumentus.

Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių veiksmai mirties atveju 

• Konsulinis pareigūnas, gavęs informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečio mirtį buvimo valstybėje, perduoda šią informaciją Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir Policijos departamentui prie LR VRM. Pastarasis faktą apie piliečio mirtį praneša jo artimiesiems. Jų nesant – informacija apie piliečio mirties faktą gali būti teikiama kitiems asmenims.
• Konsulinis pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nustatyta tvarka, išduoda Leidimą žmogaus palaikus parvežti į Lietuvą.
• Atsisakius parvežti mirusio (žuvusio) Lietuvos Respublikos piliečio palaikus į Lietuvą arba nepasirūpinus palaikų laidojimu užsienyje, konsulinis pareigūnas kreipiasi į kompetentingas buvimo valstybės institucijas dėl mirusio piliečio laidotuvių arba kremavimo organizavimo pagal buvimo valstybės teisės aktus ir joje taikomą praktiką.
• Konsulinis pareigūnas, mirusio (žuvusio) Lietuvos Respublikos piliečio artimųjų arba asmenų, kurie piliečiui gyvam esant buvo nurodyti kaip jo atstovai, prašymu, padeda gauti informaciją apie piliečio mirties priežastį, jei nėra kitų būdų gauti tokią informaciją pagal buvimo valstybėje galiojančius teisės aktus.
• Atstovybė gali suteikti informaciją apie užsienio valstybėje nustatytą palaikų gabenimo ar laidojimo tvarką, gali perduoti artimųjų rašytinius pareiškimus tos valstybės institucijoms bei suteikti informaciją apie reikalingus dokumentus.
• Taip pat Atstovybė, mirusio (žuvusio) Lietuvos Respublikos piliečio artimųjų arba asmenų, kurie piliečiui gyvam esant buvo nurodyti kaip jo atstovai, prašymu, gali atlikti veiksmus, susijusius su dokumentų gavimu iš užsienio valstybių institucijų.
• Laidojimo paslaugų bendrovės ar finansavimo šaltinių paieška, kūno parvežimo, balzamavimo, kremavimo ar laidojimo organizavimas, vertėjavimas, apmokėjimo už paslaugas garantavimas nėra Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų funkcija.

Konsulinės įstaigos neteikia jokios paramos palaikų pargabenimui į Lietuvos Respubliką.

Valstybės finansinė parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams į Lietuvą parvežti

Valstybės finansinę paramą užsienyje mirusių (žuvusių) piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką mirusiojo artimiesiems pagal pateiktus dokumentus, įrodančius mirusių (žuvusių) piliečių palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas, teikia jų gyvenamosios vietos savivaldybės iš savo biudžeto. Tokia parama gali būti suteikta tuo atveju, jeigu miręs (žuvęs) asmuo nebuvo apsidraudęs arba jeigu asmuo buvo apsidraudęs, bet pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis, ir su juo bendrai gyvenančių asmenų arba jo artimojo giminaičio (kaip vieno gyvenančio asmens), arba artimojo giminaičio ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžių.

Vadovaujantis Paramos mirties atveju įstatymu, palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo dėl paramos palaikams parvežti turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota – paskutinę buvusią gyvenamąją vietą, arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos. Daugiau informacijos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje.

Teisės aktai, reglamentuojantys leidimo žmogaus palaikus pervežti į Lietuvą išdavimą

• Lietuvos Respublikos konsulinis statutas
• Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymas
• Leidimo mirusiojo palaikus parvežti į Lietuvą išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. rugsėjo 14 d.  įsakymu Nr. V-755/V-106 Dėl leidimo mirusiojo palaikus parvežti į Lietuvą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo
• Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikų vežimo transporto priemonėmis, jų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, laidojimo ir perlaidojimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 494 Dėl asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikų vežimo transporto priemonėmis, jų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, laidojimo ir perlaidojimo tvarkos patvirtinimo

Skubios pagalbos prieglauda

Skubios pagalbos prieglauda moterims ir poroms atidaryta 2013 m. Joje, įsikūrusioje St. Halvardsgate 28, yra 79 lovos. Prieglauda dirba kasdien nuo 18.00 iki 7.30 val. Kaina: 15 Norvegijos kronų už naktį.

Čia svečiams suteikiama lova nakvynei ir galimybė nusiprausti po dušu saugioje, ramioje ir šiltoje aplinkoje. Svečiai registruojami atvykus ir vienu metu gali rezervuoti lovą iki 5 naktų. Jie moka už vieną naktį. Svečiai su rezervacija laukiami nuo 18.00 iki 21.00 val. 21.00 val. likusios lovos paskirstomos. Jei paklausa viršija užimtumą, lovos paskirstomos burtų keliu.

Kirkens Bymisjon - Bymisjonssenteret, Oslo